Kaip pačiam įsivertinti turimo nekilnojamojo turto vertę? (video)

Nekilnojamojo turto brokerė Patricija Bubulaitė - Jankauskienė dalinasi patarimais kaip kuo tiksliau įvertinti savo turto vertę, kad nereikėtų kreiptis į turto vertintoją, kurio paslaugos nemažai kainuoja.




Kalbant apie butus, jų vertę net ir brokeriams nustatyti yra sunkiausia. Kiekvieno buto vertė priklauso nuo to, kaip jis įrengtas, kada darytas remontas, kelintame jis aukšte, kokį vaizdą pro langą turi. Taip pat, kokia tuo metu tokiam butui yra paklausa. Ruošiantis turto vertinimui, vertėtų kurį laiką pastebėti skelbimus nekilnojamojo turto portaluose. Taip galėsite matyti, kurie butai, panašūs į Jūsų, išėjo iš rinkos ir kurie „kabo“ ilgesnį laiką. Jeigu skelbimas svetainėje yra ilgą laiką ir jo niekas nenuperka, tikėtina, kad jo kaina yra per didelė, jei skelbimas dingsta greitai – kaina buvo labai tiksli ar net šiek tiek žemesnė už rinkos kainas. Vertinant patartina savo butą lyginti su panašiais butais tame pačiame rajone ir su panašiais butais, esančiais gimininguose rajonuose, pavyzdžiui, jei gyvenate Fabijoniškių mikrorajone, galite lyginti su Pašilaičiuose esančias butais. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į profesionalių brokerių skelbimus. Šie skelbimai, kitaip nei pačių savininkų ar neprofesionalių brokerių, dažniausiai yra atitinkantys turto vertę. Svarbu suprasti, kad portaluose nurodoma lūkestinė kaina, t. y. – kiek žmonės norėtų gauti, o reali kainai pasimato tada, kai butas išeina iš rinkos. Jei Jūs butą pirkote prieš 2-3 metus, kaina bus labai nedaug pasikeitusi, jei pirkote, pavyzdžiui, 2007-aisias, kaina gali būti žemesnė, jei 2012 – 2013 – tikėtina, kad didesnė. Tai taikoma ir butams, ir namais, ir sodo nameliams.

Į Registrų centro duomenų kainas dėmesio kreipti nereikėtų. Vilniuje kainos, nurodytos Registrų centro išraše, dažniausiai yra gerokai mažesnės, o regionuose ar mažesniuose miestuose – dažniausiai didesnės nei pardavimo. Vienintelis dalykas, į kurį tikrai reikėtų atkreipti dėmesį – tikroji kvadratūra, kuri yra užregistruota Registrų centre.

Sklypų vertes nustatyti yra gerokai lengviau nei butų. Hektaras nederlingos ar ūkiui nenaudojamos žemės gali kainuoti apie 2000 eurų už hektarą, o jeigu tai derlingi rajonai - 10000 už hektarą. Pavyzdžiui, Ukmergėje ar Utenoje kaina gali būti apie 3000 – 4000 eurų, Joniškyje, kuris laikomas derlingu rajonu, apie 8000-1000 eurų. Ar žemė yra derlinga ar ne, nustatoma pagal naudingumo balą, kuris nurodomas Registrų centro išrašė. Jeigu jis yra didesnis nei 50, reiškia, sklypas yra derlingas, naudingas ir jo vertė bus didesnė. Jeigu turite sklypą, esantį prie ežero, tik lygindami jį su panašiais sklypais aplink ežerus galėsite patys nustatyti jo kainą.

Kalbant apie sodo namelius, taip pat reikėtų žiūrėti į pasiūlą. Dažniausiai žmonės sodus ir sodo sklypelius perka neatsižvelgdami į tikslią vietą, tad ir vertinant galima žiūrėti plačiau, į visą miestą, skirtingus rajonus.

Jeigu turite ketinimų parduoti savo nekilnojamąjį turtą, kuriuo nesinaudojate ir kuris jums neneša jokios vertės, tokiu atveju geriausia kreiptis į profesionalų brokerį. Turto vertinimus atlieka dviejų sričių profesionalai – vertintojai, dažniausiai kai reikia keisti turtą ar kai atsiranda ginčų ir turto brokeriai, kurie gali pasakyti tikėtiną pardavimo kainą.


Naujausi įrašai: